Produktai

Šaltalankių produkcija ir jų nauda

Šaltalankių šakelės ir lapai turi daug mineralinių medžiagų, iš jų galima paruošti vitamininę arbatą. Iš šaltalankių uogų gaminamos sultys, gėrimai, gira, uogienės, vynas, net brendis. Iš šaltalankių tyrės, kuri turi daug rūgšties, galima pasigaminti… saldainių. Beje, šaltalankių uogienė ar drebučiai (kaip ir bruknių uogienė) tinka prie mėsos, žuvies patiekalų. Tačiau šaltalankius reikėtų vartoti šviežius ar atšaldytus ir kuo mažiau juos perdirbti, nes tuomet sumažėja vitamino C, krenta produkto vertė.
Jau nuo seno yra žinomos ir šaltalankio aliejaus gydomosios savybės.
Iš šaltalankio yra gaminamas dviejų rūšių aliejus: vaisių ir luobų (1–3 proc.) ir sėklų (0,5 proc.). Apie jų vertę yra diskutuojama iki šiol. Pavyzdžiui, Rytų kraštai teigia, kad sėklų aliejus labiau tinkamas vartoti į vidų, o vaisių, luobų – daugiau kosmetikai. Lietuvoje šaltalankių sėklų aliejus neparduodamas, nes jis brangus dėl didesnio jame esančio vitamino E kiekio. Uogų aliejus tinka vartoti į vidų, kai vargina skrandžio ligos, avitaminozė. Natūralus šaltalankio aliejus skystina kraują, tad tinka vėžio ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Šaltalankių aliejus labai tinkamas odos ligoms gydyti – nuo dermatitų, žaizdų, sutrūkinėjimų. Padeda gydant pragulas, iššutusias vietas; moterims atsiradus žaizdelių naudojami vidiniai gydomieji makšties tamponai su šaltalankiu.
Aliejus gali padėti vėžiu sergantiems žmonėms, nes saugo baltuosius kraujo kūnelius nuo radiacijos ir radioterapijos (švitinimo). Po chemoterapijos greičiau atsinaujina audinių ląstelės, gyja oda.
Šaltalankių uogų aliejus yra efektyvi priemonė odai gydyti nudegus pliaže ar buityje, nušalus, iššutus, nutrynus arba atsiradus mažų žaizdelių.
P1090920 P1100027 P1090977